Kelionės-turtas, kurio nei kandys, nei rūdys suėda. Tai naujos patirtys, nauji įspūdžiai, sutikti įdomūs žmonės. Sugrįžęs iš vienos kelionės, planuoji kitą. Fizikos mokytoja S. Klimovičienė ne tik pati keliauja, bet kiekvienais metais gimnazijos mokinius kviečia išlįsti iš socialinių tinklų, išmaniųjų technologijų burbulo ir užsidėti ant pečių keliautojo kuprinę. Maršrutai driekiasi ne tik per Lietuvą, bet pasiekia ir svečias šalis. Praėjusiais metais su mokiniais plaukė į Stokholmą, šiemet sumanė aplankyti kaimyninę Estiją.
   Ankstyvą balandžio 22-osios rytmetį susirinko nemažas keliautojų būrys, kelionės iniciatorė S. Klimovičienė mokytojos E. Matonienė, N. Ustilienė. Kelionė driekėsi per Lietuvą, Latviją, Estiją. Keitėsi valstybių sienos, miestai, gamtovaizdžiai. Mokiniai, lygindami Pabaltijo šalių gamtą, dažnai ištardavo frazę ,,Lyg ir namie, bet ne namie. Kažkas kitaip“.
   Pirmasis aplankytas miestas- Tartu, dažnai vadinamas Estijos studentų sostine. Šiame mieste įsikūręs seniausias šalies universitetas. Ne veltui Rotušės aikštės, Tartu miesto simbolis bei traukos centras- besibučiuojančių studentų fontanas. Miesto gatvėse daug jaunų žmonių, jaunatviško šėlsmo ir energijos.
   Ypač didelį įspūdį paliko mokslo centras AHHAA. Tai tarptautiniu mastu pripažintas partneris keliose organizacijose, Šiaurės šalių mokslo centro asociacijos vadovas ir Europos mokslo centras, kuriam vadovauja Organizacija (ECSITE). Centras pritaikytas įvairaus amžiaus lankytojams: ir mažiesiems dalyviams, ir moksleiviams, ir suaugusiems. Edukacinės erdvės įdomiai ir žaismingai, supažindina su mokslu, technologijomis, eksperimentais.
   Kelionės malonumai buvo suderinti su gamtos mokslų ugdymo turiniu. Užsidėję mokslo centro apsilankymo apyrankes, mokiniai išbandė juos dominančias centro pramogas: vairavo gaisrinės automobilį, važiavo dviračiu ant lyno, keliavo labirintais, atnaujino fizikos, chemijos, biologijos, anatomijos žinias.
   Pažintis su Tartu baigėsi, o kelionė tęsėsi Valastės krioklio link. Netoli Kotla Jarvės miesto esantis krioklys sužavėjo įspūdingu grožiu: vanduo krenta iš 30 m aukščio, kalkakmenio uolų aukštis siekia iki 57 m. Virš krioklio yra įrengta apžvalgos aikštelė. Visi dalyviai stengėsi nusileisti iki pat apačios ir pasigrožėti susiliejančia jūros ir horizonto linija, gamtos sukurtomis nugludintų šakų, uolų, smėlio kompozicijomis. Gidė Natalija minėjo, kad tarybiniu laikotarpiu buvo atliekami melioracijos darbai. Vieną rytą atėję darbininkai rado išsiveržusį krioklį, kuris tapo vienu lankomiausiu Estijos objektų.
   Šios kelionės maršruto tikslas buvo ir pramoninio miesto Kotla Jarvės degiųjų skalūnų kasyklos lankymas. Deja, vykdomi rekonstrukcijos darbai ir patekti į šią kasyklą nebuvo galimybių.
   Po ilgos kelionės mūsų laukė vakarinis Talinas su daugybe šviesų, spalvų ir ramia nakvyne viešbutyje.
   Kitos dienos rytą, po sočių pusryčių, keliavome pėsčiomis ir grožėjomės Talino senamiesčiu. Tompea kalva, Švenčiausios Mergelės katedra, dar vadinama Domo katedra, Aleksandro Nevskio soboras, Rotušės aikštė, Kadriorgo parkas, Ilgojo Germano bokšto ir storosios Margaret pilies romantiška meilės istorija. Pietūs Viduramžių amatininkų kavinėje: valgai be šaukšto, sriubą srebi tiesiog iš molinio dubens. Imi medinę gaudyklę su vinimi ir statinaitėje pasigauni raugintą agurką. Arba išsirenki pagal senovinius receptus keptą pyragaitį su daržovėmis, žvėriena.    O kur dar senamiesčio aktorių gatvės spektakliai su viduramžių scenomis, amatininkų kavinukės, viliojančios gardžiais, nenusakomais kvapais, marga, įvairiatautė, įvairiaspalvė lyg per didžiuosius atlaidus vingiuojanti žmonių minia?
   Paskutinysis kelionės objektas- Talino prieplaukos uoste įsikūręs jūrų muziejus. Ko tik ten nėra! Ir senovinis ledlaužis, ir povandeninis laivas ,,Lembit“, ir hidroplanas, ir seniausio Estijos laivo likučiai... Istoriniuose hidroplanų angaruose yra apie 200 autentiškų daiktų. Kelionės dalyvių dėmesio ypač sulaukė povandeninis laivas. Visi lipo į vidų, apžiūrėjo laivo įrangą, kajutes, kapitono būstinę. Domėjosi gretimame angare esančia, jūros išmestų daiktų kolekcija, ,,žinutėmis butelyje“.
   Tad tokia mūsų kelionė! Dalyviai dėkoja mokytojai Snieguolei Klimovičienei už galimybę išvykti, pamatyti, atrasti!