2015 metai paskelbti Etnografinių regionų metais. Vykdydami pilietinį tautinį projektą „Laiko tėkmėje“ spalio 21 d., Semeliškių gimnazijos Jaunojo muziejininko būrelio nariai, vadovaujami mokytojos Meilutės Rašimienės, organizavo išvyką į Lietuvos liaudies buities muziejų.
   Gidė supažindino su muziejaus įkūrimo istorija, nuolat pasipildančiomis ekspozicijomis, sudėtingu ir atsakingu trobų, dvarų, bažnyčių perkėlimu ir restauravimu.
   Lietuvos liaudies buities muziejus įkurtas 1966 metais. Tai vienas didžiausių ir daugiausia eksponatų turintis etnografinis muziejus Europoje po atviru dangumi. Jame įsikūrę šimtamečiai pastatai su gėlių darželiais, sodais, kryžiais, bažnyčia, malūnais, kalve, milo vėlykla ir kt. objektais. Veikia įdomios edukacinės programos.
   Jaunieji muziejininkai aplankė keturias sodybas, susipažino su penkiais Lietuvos regionais. Kiekvienas regionas skiriasi savo tarmėmis, tradicijomis, papročiais, šventėmis, gyvenamojo namo tipu ir vidaus suplanavimu, aprangos, maisto ruošimo ypatumais.
   Aukštaitija – yra didžiausias etnografinis regionas, kuris gali didžiuotis savo unikaliomis sutartinėmis, įtrauktomis į UNESCO paveldo sąrašą. Europos kulinarinio paveldo sąraše- aukštaičių miltiniai patiekalai: skryliai, virtiniai, pieniška kukulaičių sriuba, blynai su spirgų, varškės ar grietinės padažu, ruginė duona. Taip pat Aukštaitija – aludarių kraštas. Savo alumi ypač garsėja Biržų aludariai.
   Dzūkija, arba Dainava – nederlingiausias, tačiau miškingiausias etnografinis regionas. Pagrindinis pragyvenimo šaltinis – miškas: mediena, grybai ir uogos.
   Suvalkija, arba Sudūva, dar Užnemune vadinama, todėl, kad įsikūrusi pietvakarinėje Lietuvos dalyje už Nemuno.
   Pagrindinis veslas buvo ir yra – žemdirbystė. Darbštūs ir sumanūs šio regiono gyventojai dirbo derlingą žemę ir XIX –XX amžiuje buvo turtingiausi ūkinikai visoje Lietuvoje.
   Šiame krašte daug išsilavinusių žmonių. Suvalkijoje gimė Jonas Jablonskis – lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas, Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka.
   Mažoji Lietuva – Klaipėdos kraštas. Šiame regione yra vienas gražiausių Europos kraštovaizdžių, UNESCO paveldo šedevras – Kuršių nerija. Mažoji Lietuva – žvejų regionas, garsėjantis žvejų gyvensenos atributais: burlaivių vėtrungėmis, trobų, prieangių, klėčių puošyba – ornamentais, vėjalentėmis. Saviti senųjų pamariečių kryžiai yra vadinami krikštais.
   Susipažinę su penkiais Lietuvos etnografiniais regionais, išvykos dalyviai padėkojo gidei už labai įdomų regionų pristatymą, malonų, šiltą bendravimą.
   Po įdomios ekskursijos juvelyras Jonas Aliulis pakvietė į edukacinį užsiėmimą „Lietuvių senoviniai papuošalai“. Gimnazistai buvo paskirstyti į dvi grupes: viena grupė gamino žiedus iš žalvario, kaltelio ir plaktuko pagalba kūrė ornamentus. Kita grupė gamino papuošalus iš gintaro. Kiekvienas dalyvis turėjo galimybę susipažinti su senaisiais lietuvių papuošalais, jų istorija, metalo ir gintaro apdirbimo būdais, pasigamino po du lietuvių papuošalus.

Jaunojo muziejininko vadovė mokytoja Meilutė Rašimienė